Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta atnaujinti buvusiam LUAB „Sulan“ vadovui terminą ir patvirtinti jo 58 030,91 Eur finansinį reikalavimą, kildintą iš darbo santykių. LUAB „Sulan“ nemokumo administratore paskirta UAB „Bankrotė“.
Teismas nustatė, kad buvęs vadovas apie bankroto procesą ir terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo tinkamai informuotas, tačiau savo reikalavimą pateikė daugiau kaip penkis mėnesius pavėlavęs. Jo argumentas, kad pirmiausia reikėjo surinkti ir perduoti bendrovės dokumentus, nepripažintas objektyvia termino praleidimo priežastimi – dokumentų perdavimas nekliudė laiku pareikšti jam žinomo finansinio reikalavimo.
Teismas taip pat konstatavo, kad pateikti dokumentai neleidžia patikimai nustatyti 58 030,91 Eur reikalavimo pagrįstumo ir jo apskaičiavimo. Reikšminga aplinkybe laikyta ir tai, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą sudarytą atsiskaitymų suderinimo aktą tas pats asmuo pasirašė ir bendrovės vadovo, ir darbuotojo vardu, o objektyvūs išoriniai duomenys deklaruojamos skolos dydžio nepatvirtino. Teismas pabrėžė, kad būtent kreditorius turi įrodyti tiek skolos egzistavimą, tiek jos dydį.
Ko galima pasimokyti? Bankroto procese svarbu ne tik laiku pareikšti finansinį reikalavimą, bet ir gebėti jį pagrįsti objektyviais bei patikrinamais duomenimis. Vien vidinių bendrovės dokumentų ar skolos suderinimo akto gali nepakakti, jeigu nėra aišku, kaip konkreti skola susidarė. Nemokumo administratoriaus pareiga tokioje situacijoje – kritiškai įvertinti reiškiamus reikalavimus ir užtikrinti, kad nepagrįsto reikalavimo patvirtinimas nepažeistų kitų bendrovės kreditorių interesų.