Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atmetė buvusio UAB „Sulan“ vadovo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o už jį atsakingais asmenimis – abu paskutiniai įmonės vadovai. Ši palanki nutartis priimta BUAB „Sulan“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankrotė“, iniciatyva.
Teismai nustatė, kad bendrovė tapo nemoki 2024 m. III ketvirtį, tačiau jos lėšos ir toliau buvo naudojamos ekonomiškai nenaudingiems mokėjimams kitiems juridiniams asmenims. Už pervestas lėšas bendrovė negavo prekių ar paslaugų, taip pat nebuvo imamasi veiksmų nepagrįstai sumokėtoms sumoms ir skoloms susigrąžinti. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad naujasis vadovas, perėmęs jau nemokią bendrovę, privalėjo išsiaiškinti jos finansinę padėtį, siekti susigrąžinti lėšas ir laiku inicijuoti nemokumo procesą. Šių pareigų nevykdymas įvertintas kaip sąmoningai blogas bendrovės valdymas, pažeidęs kreditorių interesus.
Teismas taip pat konstatavo, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai, apskaitos registrai ir prisijungimai prie buhalterinės apskaitos programos, o 2024 m. finansinės ataskaitos nebuvo parengtos ir pateiktos Juridinių asmenų registrui. Aplinkybė, kad apskaitą tvarkė kita, vėliau bankrutavusi bendrovė, buvusio vadovo nuo atsakomybės neatleido – pareiga pasirūpinti visų dokumentų perdavimu nemokumo administratorei tenka būtent paskutiniam bendrovės vadovui.
Iš šios nutarties galima pasimokyti, kad vadovo atsakomybė neapsiriboja vien jo paties sudarytais sandoriais. Perėmęs nemokią ar finansinių sunkumų turinčią bendrovę, vadovas privalo įvertinti ankstesnius sandorius, imtis priemonių turtui ir skoloms susigrąžinti, laiku inicijuoti nemokumo procesą bei užtikrinti visų apskaitos dokumentų išsaugojimą ir perdavimą nemokumo administratoriui. Pasyvumas, dokumentų neperdavimas ar delsimas reaguoti į nemokumą gali tapti pagrindu pripažinti asmenį atsakingu už tyčinį bankrotą.